Jau nuo mažų dienų buvau auginama muzikos ir šokio. Mano mama jaunystėje buvo trenerė ir turėjo didelę aistrą šokiui. Žinodama kaip yra gera išlaisvinti savo kūną šokio metu, ji mane, dar visai mažą, nuvedė į pirmąją pramoginių šokių treniruotę. Aš buvau sužavėta ir pakerėta, pagaliau atradau vietą, kur galiu nebijoti būti savimi ir laisva. Po visų treniruočių, konkursų, aukštakulnių ir pramoginių šokių suknelių atėjo laikas pabaigai, bet ta pabaiga, buvo pradžia kai ko gražaus ir neapsakomo, kas visiškai pakeitė mane, kaip asmenybę ir mano įprastą gyvenimą.

Po metų pertraukos aš ėmiau ieškoti studijos, kur galėčiau tęsti ir puoselėti savo meilę šokiui. Susiradau studiją internete ir nieko per daug negalvodama nuėjau į ją susipažinti su treneriais ir pačia aplinka. Niekada neužmiršiu pirmo karto, kai apsilankiau dar senoje ,,Time to show“ šokių studijoje! Įėjus iš karto gavau šilto oro gūsį, visi langai ir veidrodžiai buvo aprasoję , o salė buvo užpildyta šokėjų, kurie po treniruotės pavargę, bet laimingi sėdėjo, bendravo bei valgė javainius. Toliau susipažinau su trenere Ugne, kurios šypsena, pozityvumas ir motyvacija mane sušildė taip pat, kaip ir tuos šokėjus salėje, o kampe su ausinukais šokančio Vaido buvo neįmanoma nepastebėti. Dar nebuvau mačius taip savo kūną įvaldžiusio ir judančio žmogaus! Aš supratau, kad čia noriu likti. Po pirmo apsilankymo mane ta šiluma, paprastumas, natūralumas ir noras šokti sužavėjo ir įžiebė neužgęstančią ugnį viduje. Na, nuo to viskas ir prasidėjo.

Apie pradžią geriau neišsiplėsiu, visiems ji buvo sunki ir pilna išbandymų, bei kovų su savimi. Užtat save įveikus, pradėjus improvizuoti ir šokti ne salėje, o pačioje muzikoje, šokį pradedi matyti kitomis, naujomis akimis. Atsirakina ne tik tavo kūnas, bet ir protas, fantazija bei galimybės. Tik atėjus į studiją ir pradėjus šokti aš galiu nebijodama būti savimi, išlaisvinti savo mintis nuo slegiančių problemų ir leisti kūnui daryti savo. Pačią save atradau šioje studijoje, tarp muzikos, šokio, jos šokėjų, trenerių – mano antrosios šeimos. Muzika ir šokis man leidžia išlaisvinti save, tobulėti, užsibrėžti tikslus ir juos įveikti, jie leidžia nebijoti parodyti savo tikrojo veido ir tuo didžiuotis. Studijos šokėjai suteikia begalinę laimę, vienybę ir motyvaciją. Tokie įvykiai, kai visi per treniruotę dirba iš visų jėgų ir sušilę bei pavargę juda toliau, kai prieš šokį užsi‘hype‘ini su šalia esančiais šokėjais, kai šoki konkurse ir girdi, kaip kas nors šaukia ,,varom!“ arba vidury šokio užmezgi trumpą, bet širdį glostantį kontaktą su grupės nariu, arba kai stovykloje paskutinę dieną žiūri į šokį ir iš laimės su draugais verki, jog esi būtent su šitais žmonėmis, būtent šioje studijoje. Tokie, atrodo paprasti, bet labai svarbūs ir ypatingi momentai man parodė kas yra tikra draugystė, geraširdiškumas, vienybė, stiprybė, emocijos ir visa tai mane išugdė į geresnę individualią asmenybę. Na, o treneriai yra visa ko pagrindas. Jie yra mokytojai, antri tėvai ir aukščiausi autoritetai, kurie yra visada šalia. Treniruočių metu iš jų galima išmokti ne tik judesių, bet ir patarimų, kaip atrakinti savo kūną, labiau tobulėti, įgauti ištvermės, atsiskleisti, išsilaisvinti ir atsiduoti muzikai. Treniruotėms pasibaigus, visada širdį sušildo malonūs pokalbiai su pačiais treneriais. Tokiu būdu ne tik linksmai pasijuokiama, įgaunama motyvacijos, gyvenimo pamokų, bet ir yra užmezgamas stipresnis ryšys tarp šokėjo ir jo autoriteto. Visus šiuos dvasinius ir fizinius aspektus, kuriuos gaunu iš studijos, neapsakomai vertinu ir už tai bandau atgal atiduoti kiek įmanoma daugiau.

Per pamokas galvoje nuolat šoku choreografijas ir junginius, o po pamokų skubu tiesiai į studiją, kad galėčiau tas choreografijas išlaisvinti iš galvos ir sušokti jas salėje. Lankydama daug treniruočių supratau, kad viską suderinti yra įmanoma, jei tik tu to nuoširdžiai trokšti ir įdedi visas pastangas, kiek gali. Visada su aistra pildžiau mamos svajonę būti šokėja, bet dabar turiu savo – būti ne geresne šokėja už kitus, bet geresne už ankstesnę save. Negalėčiau būti laimingesnė, jog prieš 5 m. nusprendžiau ateiti į būtent šią studiją. Ten sutikti žmonės ir šokiai mane užbūrė ir nebepaleidžia. Tikiuosi niekada ir nepaleis.