Jei kas prieš dešimt metų man būtų pasakęs, kad gyvensiu Kauno rajone, turėsiu 3 vaikus ir 38-aštuonerių pradėsiu mokytis šokti gatvės šokių, būčiau autoritetingai pasukiojusi pirštą prie smilkinio, bet, panašu, kad mūsų šeimai reik būti atsargiems su to piršto sukiojimu. Šiandien mes gyvename Garliavoje, auginame 9-mečius trynius ir aš kartu su vaikasi mokausi šokti būtent Street dance’o.

Auginant vaikus, o ypač tris, labai svarbu viską suplanuoti kuo efektyviau, nes kitaip yra rizika išprotėti pačiam ir kitus šeimos narius išvesti iš proto. O mums visiems penkiems norisi visko: laisvalaikio, būrelių, pokalbių, žaidimų, o kur dar laikas skiriamas buičiai. Mūsų šeimoje už būrelius šiokiadieniais esu atsakinga aš.Vaikai skirtingų lyčių, 2 mergaitės ir berniukas. Laiko taupymo sumetimais visada bandydavau išrinkti universalų būrelį, kad lankyti galėtų visi trys kartu. Taip Jonas ėjo paskui seses į dailę, tada sesės paskui Joną į plaukimą, va tik su pramoginiais šokiais truputį „nepaėjo“. Sesės lankė metus, o Jonas kategoriškai atsisakė. Mane tuo metu sąžinė griaužė, kad Jonas kaip ir nuskriaustas lieka.

Prieš metus viena FB pažįstama pasidalino nuoroda į šokių studijos Time to show 8-ojo gimtadienio koncertą. Pagooglinusi pamačiau, kad renkama vaikų grupė vasarai išbandyti gatvės šokių pamokas. Sesės tuo metu jau buvo supratusios, kad kedai joms labiau patinka nei šokių bateliai ant kulniuko. Paskambinau Ugnei. Jau vien jos pozityvus balso tonas su mėgstama fraze „tai žinoma ateikit“ žadėjo gerą pradžią. Mergaitės jau po pirmo karto grįžo euforijoj, o Jonas tik paklausė, kodėl Ugnės akys tokios žalios ir po 3-jų kartų pasakė, kad nelankys. Aš jau šį kartą susitariau su savo sąžine ir į šokius vežiojau tik mergaites. Kol jų laukdavau treniruotėse, vis pagalvodavau, kad visai norėčiau ir aš pabandyti. Ugnės pozytivumas ir entuziazmas užkrečiantis. Visada padrąsina jei truputį, o kartais ir absoliučiai “šalia” muzikos šoki. Nuo žiemos jau šokome visos trys šeimos moterys.  Mergaitės vaikų, o aš grupėje “kam virš 18-os“.

Pavasarį sesės parsinešė bliuzonus konkursui  su Time to show logo. Jonas savarankiškai Youtube susirado Time to show kanalą ir pirmą kartą pamatė Vaidą šokant. Tada prasidėjo nesibaigiantys pasvarstymai, kas geriau šoka, Vaidas ar Michael’as Jackson’as, kaip Vaidas moka atkartoti roboto judesius ir kaip taip sugeba dėlioti pėdas. Turbūt suveikė vyriškasis faktorius, ir nuo pavasario šokame jau visi keturi.

Time to show fenomenas yra vienas geriausių dalykų nutikęs mūsų ketvertui. Vaidas su Ugne gyvena šokiu ir nori tą jausmą nuoširdžiai perduoti visiems kitiems. Jie visada geros nuotaikos, labai universalūs, prisitaikantys nuo vaikų iki kam gerokai virš 18-os. Ugnė vaikų treniruotėse labai subalansuotai sugeba rasti pusiausvyrą tarp reiklumo ir draugiškumo. Man tai unikalu. Kartu su vaikais po treniruočių vieningai konstatuojame, kad treniruotėse mums visiems labai gera. Jų dėka šokis mums tapo atsipalaidavimo būdu, tobula sportine veikla ir jokiais būdais ne prievole.  

Vis dažniau pagaunu save pasvajojant, kad per 18-tąjį vaikų gimtadienį visi keturi sušoksime kokią “kietą” Hip hopo choriografiją prieš būrį vaikų draugų. Šį kartą svajoju drąsiai, nes tikrai noriu, kad tai taptų realybe.